Pasakojimas iš patirties – jau su „barzda“. Nes pradžia buvo prieš kokius 3 metus. Ir aš manau, kad dar ne pabaiga.
Taigi mano projekte buvo moteris, pavadinkime ją Rasa (vardas pakeistas).
Visi dalyviai gali susisiekti su manimi individualiai ir aš įsigilinu į jų problemas, taip buvo ir šiuo atveju. Rasos patirtis gana tipiška – šiek tiek virš 40 metų, išbandžiusi įvairias dietas, badavimo projektus ir metams bėgant svoris prie 168 cm buvo išaugęs iki 75 kg, ir ji tuo nebuvo patenkinta.
O istorija visada ta pati – svoris šiek tiek nukrenta, po to grįžta dvigubai. Žinoma, Rasa gyvena su daug apribojimų, vengia saldumynų, riebalų ir miltų. Tai taip pat klasika. Bet buvo vienas įdomus niuansas – Rasa skaičiavo kalorijas ir, anksčiau ji suvartodavo 1200 ir net mažiau kalorijų, dabar ilgą laiką suvartoja 1400 kalorijų.
Aš neverčiu skaičiuoti kalorijų, mokau kitaip, bet jei tau patinka ir tai padeda kontrolei, tai nėra jokios priežasties uždrausti jas skaičiuoti. Tačiau iš karto atkreipiau dėmesį į tai, kad su 1400 kalorijų svoris turi mažėti. Net su sąlyga, kad sporto nėra nedaug - šuns vedžiojimas ir nereguliarios mankštos, kurios panašios į pilatesą.
Rasa mielai priėmė mano rekomendacijas, pritaikė kasdienybėje, tačiau atkakliai laikėsi savo 1400 kalorijų, jausdamasi saugiau. Nes svoris bent jau nedidėjo. Iš tiesų į mano rekomendacijas buvo atsižvelgiama tik iš dalies (ir ne iš karto). Su mano rekomendacijomis bent jau sumažėjo alkio jausmas ir šiek tiek grįžo energija ir miegas. Su tomis pačiomis kalorijomis.
Sugrįžtant turiu pasakyti, kad labai retai su tiek mažai kalorijų (atsižvelgiant į ūgį ir svorį) svoris ilgai nesikeičia. Arba, medžiagų apykaita labai sulėtėjusi. Tikėtina, kad lėta medžiagų apykaita ateina iš praeities „patyrimo“- projektų ir maratonų, bet ne tokia lėta.
Tokiais atvejais yra 95 % aišku, kad kažkur suvalgomos papildomos kalorijos. Tai buvo silpnumo akimirkos, nes vis dėlto buvo šiek tiek badavimo, buvo ir draudimų. Ir nenoriai teko prisipažinti, kad taip būna ir tada kalorijos nebeskaičiuojamos. Ir net gana dažnai tenka palūžti.
Mano paaiškinimas, palūžtama todėl, kad suvalgoma per mažai kalorijų per valgius. Ji tarsi suprato, bet negalėjo save priversti atsisakyti 1400 kalorijų ir savo apribojimų.
Taip mes kurį laiką „kankinomės“. Visą tą laiką buvo nedidelis progresas mąstyme ir požiūryje, bet ne svorio ir geros savijautos srityse.
Galiausiai Rasa sutiko su eksperimentu. Pasiūliau kalorijų kiekį padidinti 100cal ir pažiūrėti į pokyčius. Ir tam skyrėme 2 savaites. Nes mintis paprasta – visada gali sugrįžti prie 1400 cal ir per dvi savaites su 1500cal nieko blogo neatsitiks. Nes maksimaliai tai būtų 100x14 = 1400 kalorijų papildomai, o tai nieko nepakeis svorio atžvilgiu.
Kokia buvo mano idėja – padidinus maisto ir kalorijų kiekį, sumažinti tikimybę palūžti. Atitinkamai - valgant daugiau įprastų patiekalų ir normalių kalorijų, bus geresnė savijauta, daugiu energijos ir mažiau alkio jausmo. Be to ir medžiagų apykaita pagreitės (jei ji yra sulėtėjusi). Nes ji pagreitėja prisitaikydama prie daugiau kalorijų. Taip pat kaip sulėtėja esant per mažai kalorijų.
Rezultate svoris šiek tiek padidėjo (o tada, žinoma, Rasa norėjo viską mesti), bet antros savaitės pabaigoje, skirtumas būvo tik apie pusė kilogramo.
Bet savijauta buvo nedaug geresnė, nes daugiau valgė. Nors nežymiai daugiau. Ir tada mes kitas dvi savaites pridėjome dar 100cal (iš viso 1600 cal), bet šį kartą pridėjome saldumynus. Tai buvo didelis išbandymas Rasai. Nes saldumynai visada buvo jos draudžiamame sąraše. 100cal nėra daug, bet tai buvo jau šis tas ir ji galėjo valgyti bet ką. Pirmasis, kas buvo sąraše - šokoladas „Kinder“ – ten daug jo neišėjo šimte kalorijų, tačiau tai buvo didelis žingsnis- kiekvieną dieną valgyti saldumynus.
Žinoma, per ateinančias savaites niekas nepasikeitė, tad nuo penktos savaitės pridėjome dar 100cal (1700cal), 50cal pridėjome prie saldumynų ir 50 prie patiekalų.
Ir čia prasidėjo pirmasis teigiamas svorio ir energijos pokytis. Svoris, nors nežymiai, apie 500 gramų, pradėjo kristi. Smulkmena tie 500 gramų, bet tai buvo bent jau žemyn.
Dar po 2 savaičių pridėjome dar 100 kalorijų (iš viso 1800cal) ir atsirado įdomus niuansas –Rasa pasakė, kad negali suvalgyti tokio maisto kiekio. Maisto pradėjo užtekti, suveikė sotumo jausmas. Iš principo šiuo metu pasiekėme tai, ką aš mokau- valgyti tiek, kol sotumas sureguliuoja reikalingą maisto kiekį.
Kas atsitiko po to?
Rasai žymiai pagerėjo nuotaika, energija ir miegas. Svoris vis dar buvo nepastovus dėl to, kad Rasa savo nuožiūra atsisakydavo saldumynų, Nors aš juos nustačiau kaip privalomus. Bet Rasa juos išbraukdavo tik kartais, kai jusdavo didesnės kontrolės, kai ilgiau nepalūždavo. Ir kiekvieną kartą po to sekdavo atkrytis. Nes draudimai neveikia.
Projektas jau baigėsi, bet susitarėme, kad tiesiog kartas nuo karto pabendrausime, kad prisimintume pagrindinius žingsnius, kad išlaikytume teisingą kryptį.
Didžiausias mano laimėjimas buvo tada, kai maždaug po metų Rasa nustojo skaičiuoti kalorijas, nes pamatė, kad to nereikia. Vienintelė mano taisyklė buvo, kad saldumynai būtinai liktų kiekvieną dieną. Nors gal atrodo nelogiška, bet taip atsirado normalus požiūris į maistą, po daugelio draudimo metų.
Kokie buvo svorio rezultatai? Pirmaisiais metais svoris nukrito iki 70 kg, o antraisiais – 64–66kg. Gal ir atrodo negreit ir nedaug, bet šiandien vis dar yra tie patys 64-66kg valgant normaliai, gera energija ir miegas ir su saldumynais (jų liko mažiau, nes tiesiog būna dienų, kai jų nesinori). Nes ji būvo soti, nejaučia alkio, jokių apribojimų ir gali gyventi normalaus žmogaus gyvenimą.
O aš sakyčiau, kad psichologiškai yra daug geriau. Nors visokios „juodos“ mintys ateina į galvą. Nereikia saldumynų, nereikia alkoholio, reikia pabadauti, nes svoris kartais pakyla 0,5-1 kg, bet vis tik nugali protas ir su kiekvienu tokiu kartu (aš manau) mąstymas tik gerėja.
Ir vienas įdomiausių dalykų, kurį Rasa pokalbyje pripažino – pagerėjo jos libido arba seksualinis potraukis.Kas yra logiška, nes kai kalorijų yra per mažai, tai nukenčia pirmiausiai.
Kodėl tai suveikė, kodėl nukrito svoris? Yra ne vienas veiksnys, o svarbiausias – pagrindinė problema buvo papildomos kalorijos, kurias suvartojo kai palūždavo, kurių, speju, per savaitę būdavo net iki 2000cal, bet tiksliai nežinau, nes jų neskaičiavo. Tai išsprendėme saldumynų pagalba ir su didesniu maisto kiekiu. Nes atkryčiai būdavo draudimų ir alkio jausmo pasekmės. Nors iš tiesų mes labai greitai padidinome kalorijų kiekį, manau ir medžiagų apykaita nedaug pagreitejo. Tiesiog tai įrodo, kad su medžiagų apykaita daugmaž viskas buvo tvarkoje, reikėjo tik pavalgyti.
Šiandien praėjo beveik 3 metai, Rasa projektą pradėjo 2019 metų vasarą. Iki šiol viskas stabilu, su geresnėmis ir blogesnėmis dienomis, su šventėmis, su pasisvečiavimais, su kelionėmis. Bet nebėra atkryčių, apribojimų, alkio jausmo, svorio didėjimo, draudimų.
Šios istorijos pabaigoje norisi pažadėti, kad viskas yra įmanoma, tik reikia kantrybės. Rasa ją turėjo, nes pirmuosius rezultatus pajautė kai pagerėjo energija ir miegas. Pamatė, kad galima be pasekmių valgyti daugiau, netgi saldumynus ir patikėjo, kad viskas bus gerai.