Lieknėjime yra viena didelė problema – atrodo, kad tai niekada nesibaigia ir tampa amžinu procesu. Bet yra klaidų, kurias daro beveik visi, ir kurios šį procesą daro amžinu arba tiesiog neefektyviu ilgalaikėje perspektyvoje.

1. Tik lieknėjimas

Visi moka lieknėti – apribojame, išmetame, badaujame, skaičiuojame, sveriame – metodų riboti kalorijas yra daug ir visos jos veikia, jei laikomasi taisyklingo deficito.

Bet po aktyvaus svorio mažinimo turi būti pauzė, kai grįžtama prie normalaus valgymo, t.y., kalorijų, kurių reikia organizmui gyventi.

Lieknėjimas su saikingu apribojimu būtų gerai, jei netruktų ilgiau nei 2 mėnesius. Su labai griežtu apribojimu – savaitė ar dvi.

Lieknėjant sulėtėja medžiagų apykaita, didėja alkis, atsiranda vadinamasis dietų nuovargis.

Ir tada pradeda tiksėti laikrodis iki didžiojo sprogimo – VALGYMAS BE KONTROLĖS, arba persivalgymas.

Todėl išmintinga (ir logiška) pereiti prie normalaus valgymo, nuraminti alkį, atstatyti medžiagų apykaitą. Ir tada vėl lieknėti su naujomis jėgomis.

2. Baltymai

Bet kuris tyrimas apie svorio mažinimą rodo, kad sumažėja ne tik riebalų, bet ir raumenų masė.

Nuo to nepabėgsi, bet tai galima sumažinti, procese vartojant daugiau baltymų ir atliekant jėgos treniruotes.

Ne visi turi treniruočių patirties, bet baltymus stebėti tikrai gali – tai duos labai daug!

Nes esmė ne tik numesti svorio, bet ir stengtis prarasti kuo daugiau riebalų, o ne raumenų.

3. Deficitinis mąstymas

Dažnai galvojant apie lieknėjimą atsiranda įsitikinimas, kad kuo mažiau – tuo geriau.

Ir tada visą gyvenimą gyveni su mintimi, kad reikia lieknėti, kad reikia stengtis valgyti mažiau, kad mažiau yra gerai, kad liesumas yra gerai, kad pašalinti yra gerai, kad alkis yra gerai...

Galbūt kam nors bus staigmena, bet organizmas daug geriau jaučiasi, kai gauna viską, ko reikia. O ne mažiausią įmanomą kiekį.

/žinoma, per daug irgi nėra gerai/

Geriau jaučiasi energija, hormonai, nuotaika, darbingumas, oda, plaukai ir t.t.

Ir dažniausiai toks amžinas mąstymas neatveda prie norimo rezultato, tik prie neurozių.

Ne, visą gyvenimą negalima gyventi lieknėjime. Lieknėjimas turi būti cikliškas, kol pasiekiamas reikiamas svoris.

Ir tada gyveni kaip normalus, sveikas ir laimingas žmogus.

Žinoma, yra dar daug niuansų apie tai, kad nebūtina išmesti tam tikrų produktų, kad nėra blogų ir gerų produktų, ir dar daug kitų dalykų.

Bet paminėti dalykai yra labai svarbūs, ir dabar, kai kuriu savo jau labai sėkmingus lieknėjimo iššūkius, matau, kad beveik kiekvienas turi tokių problemų.

Ir mes jas sprendžiame. Ir dalyviams pasikeičia mąstymas 180 laipsnių kampu apie lieknėjimo procesą.

O rezultatai išlieka ilgalaikiai, atgavus normalią kasdienybę ir savijautą, pašalinus tą maisto ir lieknėjimo „triukšmą“ galvoje!

Jei nori pagaliau susitvarkyti savo svorį, sužinok daugiau apie iššūkį ČIA!